1996 m. veikė aštuonios vidurinės (dvi Molėtuose), dvylika pagrindinių, vienuolika pradinių, Molėtų specialioji internatinė mokykla, darželis pradinė mokykla Saulutė. Šiose mokyklose 437 mokytojai mokė 3484 mokinius (1979 1980 mokslo metais buvo 5383 mokiniai).
1966 m. įsteigtoje Molėtų vaikų muzikos mokykloje yra akordeono, fortepijono, pučiamųjų instrumentų, kanklių, smuiko ir chorinio dainavimo klasės.
Nuo 1971 m. Molėtuose veikusi sporto mokykla pertvarkyta į kūno kultūros ir sporto centrą.
Alantos žemės ūkio mokykloje mokoma ūkininko augalininko, ūkininko gyvulininko, ūkininko sodininko daržininko profesijos ir perspektyvios specialybės žemės ūkio technologijos ir komercijos.
Molėtų krašte yra 403 kultūros paminklai, iš kurių 131 archeologijos, 79 dailės, 16 architektūros, 162 istorijos, 11 rezistentų ir keturi vokiečių karių kapai. Veikia septyni muziejai.
Literatai čia susibūrę į literatų broliją. Kasmet organizuojamas konkursas literatūrinei K. Umbraso vardo premijai laimėti. Tautodailininkų draugijoje daugiau kaip 40 narių.
Prieš dešimtmečius išsaugoję savo tradicijas, etninius bruožus, molėtiškiai šiandien juos išreiškia dainuodami, muzikuodami, šokdami. Kasmet, be kalendorinių, valstybinių švenčių, čia vyksta Aukštaitijos vestuvinių ansamblių festivalis, vaikų teatrų šventė Kaukas, folkloro ir dainų šventės. Kas antri metai vyksta tarptautinis liaudies muzikos ir tautinių šokių festivalis Ežerų sietuva. Gyventojai aktyviai dalyvauja meninės veiklos kolektyvuose. Molėtų kultūros namų salėje dažnai lankosi profesionalūs atlikėjai, teatrai ir žymiausi respublikos meno kolektyvai. Bibliotekų fonduose sukaupta daugiau kaip pusė milijono egzempliorių spaudinių.
Molėtų krašto sporto garbę gina vyrų rankinio komanda Kiras ir įvairaus amžiaus vaikų rankinio komandos. Mėgstamiausia molėtiškių sporto šaka krepšinis. Čia gyvuoja 14 krepšinio komandų. Be to, sporto mėgėjai buriasi į lengvosios atletikos komandas, savigynos, orientacinio sporto klubus.